Draugystė tarp Lietuvos ir Austrijos per muziką: vokalinio kvinteto kelias į Aspekte festivalį

Muzika yra ne tik garsų junginys – tai universalus tiltas tarp kultūrų, laikmečių ir idėjų. Ji kalba apie tai, kas nėra išreiškiama žodžiais, ir sujungia pasaulius, kurie, regis, neturėtų nieko bendra. Tą įrodė Vokalinio meno tinklo dainininkai Ilona Pliavgo, Ieva Marmienė, Vaidas Bartušas, Roberta Daugėlaitė ir Alfredas Miniotas, drauge su austrų menininkais Rupert ir Doris Huber. Jų kelionė, prasidėjusi Druskininkų meno rezidencijoje, tapo tarptautiniu projektu, atnešusiu naujų spalvų šiuolaikinės eksperimentinės muzikos laukui. Šio projekto rezultatas – programa, kuri apima pasaulines premjeras ir tarptautinės šiuolaikinės muzikos grandų, tokių kaip Pauline Oliveros ir Christian Wolf, kūrinius. Ji buvo pristatyta Lietuvos ir Austrijos auditorijoms, o jos kulminacija tapo dalyvavimas prestižiniame Aspekte festivalyje Zalcburge.

Rupert Huber, garsėjantis subtiliu įsijautimu į kultūrinius ir žmogaus ryšio su gamta kontekstus, savo kūrinį „Miško dvasios“ sukūrė remdamasis dviem pagrindiniais motyvais: lietuvių mitologija ir vilkų problemine padėtimi Baltijos regione. Lietuvių mitologijoje vilkas simbolizuoja ne tik gamtos jėgą, bet ir ryšį su kitais pasauliais. Šiandien jis tampa simboliu, primenančiu, kaip svarbu saugoti gamtos balansą. Pasak Vilniaus universiteto mokslininkų, vilkų populiacija Lietuvoje svyruoja apie 300 individų, o jų buveinės kasmet mažėja. Huber perteikė šį dvilypumą savo kūrinyje, kuris alsuoja gamtos dvasiomis ir išreiškia jos pažeidžiamumą. Skudučiai, integruoti į partitūrą – tai tiltas į lietuvių liaudies muziką, į archajišką pasaulį, kur gamta ir žmogus buvo nedalomi. Atlikėjams šis kūrinys buvo ypatingas šansas prisiliesti prie unikalios muzikos. „Kiekviena nata kalbėjo apie praeitį ir tai, ką dar galime išsaugoti ateičiai“, – sakė partiją atlikusi Ilona Pliavgo.

Repeticijos Vilniuje, kultūros komplekso Sodas 2123 erdvėje, tapo kūrybinės sinergijos laboratorija. Atletikos galerija, buvusi sporto salė, įkūnija dialogą tarp istorijos ir šiuolaikinio meno. Jos akustinės savybės suteikė atlikėjams galimybę eksperimentuoti su garsais, kurie įgavo naujas spalvas. Rupert ir Doris Huber repeticijų metu supažindino atlikėjus su „grynojo dainavimo“ technika. Šis metodas reikalauja ne tik aukšto vokalinio pasirengimo, bet ir visiško susiliejimo su erdve. Viena įsimintiniausių akimirkų buvo improvizacija, kai dainininkai, užsimerkę ir stovėdami specifinėje pozicijoje, leido balsams intuityviai lietis erdvėje. „Tai buvo tarsi skrydis. Mes matėme skirtingus vaizdinius, bet visus mus jungė ta pati nesvarumo būsena“, – dalijosi Roberta Daugėlaitė. Atlikėjai džiaugėsi, kaip galerijos minimalizmas leido koncentruotis į garsą, pašalinant visus išorinius trukdžius.

Agnės Mažulienės kūrinys Tykuma tyrinėja tylos ir garso priešpriešą. Ši subtili garsų kompozicija kvietė klausytojus į meditacinę garsinę erdvę, kurioje susiliejo vokalo ir tylos momentai. „Tai buvo tarsi garsinis kvėpavimas – ramus, bet tuo pačiu galingas“, – apibūdino Alfredas Miniotas. Pauline Oliveros ir Christian Wolf kūriniai suteikė programai solidaus tarptautinio šiuolaikinės muzikos konteksto. Oliveros filosofija, pagrįsta sąmoningo klausymosi praktika, skatino ne tik atlikėjus, bet ir klausytojus susitelkti į garsą kaip meditatyvų reiškinį. Tuo tarpu Wolf eksperimentinė muzikos kalba suteikė svorio, leisdama atlikėjams aktyviai įsitraukti į kūrinio garsinį formavimą. Šių kompozicijų derinys padėjo sukurti programos balansą tarp šiuolaikinio ir eksperimentinio turinio. Atlikėjai taip pat akcentavo, kad koncertinės programos ruošimas padėjo jiems augti kaip menininkams. „Tai buvo iššūkis, bet kartu ir galimybė naujai pažvelgti į savo balsą, kūną kaip į kūrybinį įrankį,“ – pridūrė Vaidas Bartušas.

Kovo 7 d. Kauno Prisikėlimo bažnyčia tapo unikalios patirties erdve. Pilnutėlė žiūrovų erdvė, gausios ovacijos ir publikos susižavėjimas liudijo, kad tokios muzikos Lietuvoje poreikis tik stiprėja. „Tai buvo tarsi kvietimas sustoti ir įsiklausyti – ne tik į garsą, bet ir į save“, – dalijosi viena klausytoja. Po pasirodymo atlikėjai jautė stiprų emocinį pakylėjimą. „Tai buvo ne tik koncertas. Tai buvo mūsų didelio darbo rezultatas. Džiaugiamės, kad mūsų idėjos ir mūsų balsai pagaliau susiliejo su puikios bažnyčios erdve ir dovanojo publikai aukštą kultūrinį turinį“, – teigė Vaidas Bartušas.

Aspekte festivalis Zalcburge yra vienas reikšmingiausių šiuolaikinės muzikos renginių Europoje. Dalyvavimas šiame festivalyje buvo didelė garbė tiek Vokalinio meno tinklo organizacijai, tiek lietuvių kultūros reprezentacijai. Aspekte pradėtas organizuoti 1977 metais, garsėja savo dėmesiu eksperimentinei muzikai ir naujiems, aktualiosios ir šiuolaikinės kūrėjams. Festivalis tapo platforma, kurioje susitinka menininkai iš viso pasaulio, siekiantys praplėsti muzikavimo ribas. Tačiau tarptautinio projekto įgyvendinimas susidūrė su iššūkiais. Finansų pritraukimas ir tarptautinio pasitikėjimo užsitikrinimas reikalavo daug pastangų. „Nepaisant sunkumų, ši patirtis mums buvo neįkainojama. Ji įrodė, kad tikėjimas ir atkaklumas gali atverti naujas duris“, – sakė Roberta Daugėlaitė.

Ši draugystė tarp Lietuvos ir Austrijos menininkų yra daugiau nei bendradarbiavimas. Tai gyvas įrodymas, kad muzika gali būti tiltų statytoja tarp kultūrų, kuriant bendrus projektus ir plečiant kultūrinius horizontus. Aspekte festivalis – tik vienas iš žingsnių, vedančių į tolimesnį bendradarbiavimą, kuris jau dabar praturtina Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį. Šios kelionės tęsinys – įspūdžiai iš koncerto Austrijoje ir kelionės užkulisiai – laukia kitame straipsnyje.